KAIP MOKYTOJŲ SAVIJAUTĄ VEIKIA DALYVAVIMAS „MOKYTOJŲ PALAIKYMO RATUOSE”?
MŪSŲ TYRIMO ĮŽVALGOS
Mokytojų darbas kasdien kupinas iššūkių, galinčių paveikti emocinę gerovę, savivertę ir pasitenkinimą savo darbu. „Mokytojų palaikymo ratai“ (MPR) siekia ne tik suteikti erdvę bendrystei ir emociniam palaikymui, bet ir prisidėti prie psichologinės sveikatos stiprinimo.
Ar tai veikia? Į šį klausimą atsakymų ieškojome 2024–2025 m. mūsų atlikto tyrimo metu.
Tyrimas: kaip ir kodėl jis buvo atliktas?
Tyrimas vyko dviem etapais – 2024 m. rudenį ir 2025 m. pavasarį. Tą patį klausimyną abu kartus pildė tie patys mokytojai, todėl galėjome stebėti jų savijautos pokyčius.
Dalyvavo 156 mokytojai iš visos Lietuvos – įvairaus amžiaus, patirties ir ugdymo pakopų. Atsakymus pateikė tiek MPR dalyviai, tiek mokytojai, kurie ratuose nedalyvauja.
Buvo vertinami keturi pagrindiniai aspektai:
- Asmeninių pasiekimų vertinimas – kaip mokytojas vertina savo darbą, gebėjimus ir pasiekimus;
- Depersonalizacija – emocinis abejingumas, atitolimas nuo darbo ir mokinių;
- Emocinis išsekimas – nuovargis, energijos stoka, motyvacijos praradimas;
- Psichologinė gerovė – bendra emocinė būklė ir pasitenkinimas gyvenimu.
Depersonalizacija – dažnai nepastebimas perdegimo požymis
Tyrime analizuoti trys profesinio perdegimo komponentai. Emocinis išsekimas – tai ilgalaikis pervargimas, kai žmogus jaučiasi išsekęs ir nebejaučia darbo džiaugsmo.
Depersonalizacija – mažiau aptariamas, bet labai svarbus rodiklis. Ji pasireiškia emociniu atsitraukimu nuo mokinių ar kolegų, bendravimu formaliai, abejingai ar net ciniškai. Kartais kyla mintys: „tai ne mano problema“ arba „vis tiek nieko nepakeisi“. Dažnai tai – apsauginis mechanizmas, atsirandantis, kai ilgą laiką dirbama emociškai įtemptomis sąlygomis be pakankamo palaikymo.
Asmeninių pasiekimų vertinimas rodo, kiek mokytojas jaučia prasmę, sėkmę ir efektyvumą savo darbe. Žemas rodiklis signalizuoja nuvertinimą savo pastangų ir įsitraukimo.
Kai profesinis perdegimo tampa realiu pavojumi
Tyrimo metu paaiškėjo neraminanti tendencija – net 12 tyrime dalyvavusių mokytojų buvo „ant perdegimo ribos“, t. y. jų emocinis išsekimas ir depersonalizacijos lygiai buvo tokie aukšti, kad tai galėjo reikšmingai žaloti jų psichinę ir fizinę sveikatą. Kitose šalyse tokia būklė būtų prilyginta perdegimo sindromui, reikalaujančiam ilgo gydymo.
Rezultatų pokyčiai per metus
Lyginant du tyrimo etapus: 2024 m. rudenį ir 2025 m. pavasarį, akivaizdu, kad dalyvavimas MPR daro ilgalaikį poveikį.
- Mokytojai, kurie MPR lankė antrus–trečius metus, patyrė didžiausią teigiamą pokytį – jų depersonalizacija sumažėjo net 40 %, emocinis išsekimas – 31 %, o asmeninių pasiekimų vertinimas šiek tiek pagerėjo (2 %).
- Pirmus metus dalyvavusių mokytojų grupėje depersonalizacija sumažėjo 16 %, emocinis išsekimas – 11 %, o psichologinė gerovė pakilo 4 %.
- Tuo tarpu MPR nelankantys mokytojai didelių pokyčių nepatyrė – jų rodikliai iš esmės išliko tokie patys arba šiek tiek pablogėjo.
Rezultatai rudenį ir pavasarį: MPR poveikis akivaizdus
Palyginus duomenis tarp dalyvaujančių ir nedalyvaujančių MPR, rezultatai rodo, kad mokytojai, dalyvaujantys palaikymo ratuose, vidutiniškai jaučiasi geriau nei tie, kurie šia galimybe nepasinaudojo.
- Mokytojai, kurie dalyvauja MPR pirmus metus, savo asmeninius pasiekimus vertina 14 % aukščiau, jų emocinis išsekimas yra 30 % mažesnis, o emocinis abejingumas (depersonalizacija) – net 63 % žemesnė. Psichologinė gerovė šioje grupėje 8 % aukštesnė.
- Mokytojai, kurie MPR lankė antrus ar trečius metus, pasiekė dar geresnių rezultatų: 13 % aukštesnis pasiekimų vertinimas, 55 % mažesnis emocinis išsekimas, 77 % mažesnė depersonalizacija ir 13 % aukštesnė psichologinė gerovė nei jų kolegų, kurie palaikymo ratuose nedalyvavo.
Šie duomenys atskleidžia reikšmingą tendenciją – ilgesnis dalyvavimas MPR susijęs su nuosekliu emocinės savijautos gerėjimu.
Pagrindinės įžvalgos
Tyrimas parodė aiškius skirtumus tarp MPR dalyvių ir jų nelankančių mokytojų. Per vienerius metus MPR prisijungę mokytojai ženkliai pagerino savijautą, o ilgamečiai dalyviai išlaikė stabiliai žemus perdegimo rodiklius. Tuo tarpu nedalyvaujantys MPR patyrė didesnį emocinį išsekimą, augantį abejingumą ir mažėjančią savivertę.
Emocinis palaikymas, kuris veikia
Tyrimas rodo, kad „Mokytojų palaikymo ratai“ padeda išsaugoti geresnę savijautą, mažina perdegimo riziką ir stiprina emocinę gerovę. Ratuose mokytojai randa saugią erdvę dalintis patirtimi, gauti palaikymą ir įkvėpimą. Geresnę emocinę būklę turintys mokytojai yra kūrybiškesni, labiau įsitraukę ir kuria saugią aplinką mokiniams. O tai yra mūsų pagrindinis siekis: laimingesni mokytojai – laimingesni mokiniai.
Mums rūpi, kaip jaučiasi mokytojai. Šis tyrimas dar kartą patvirtina, kad nuoseklus ir ilgalaikis emocinis palaikymas turi realios įtakos mokytojų gerovei. MPR suteikia galimybę mokytojams burtis į savarankiškus savitarpio palaikymo ratus ir stiprinti savo emocinę sveikatą palaikant vieniems kitus. Kviečiame prisijungti ir sukti savo ratą!
Kaip prisijungti prie „Mokytojų palaikymo ratų“?
Jau nuo šuo rudens galima jungtis į naujus ratus – šiemet dalyvavimas visiškai nemokamas. Galima jungtis iš visos Lietuvos, bus galimybė dalyvauti ir nuotoliniame rate. Registracijos nuoroda į 2025/2026 m. m. sezoną: https://forms.gle/XV6ZKihCKPKK8GyH7
Apie taikytą tyrimo metodiką
Tyrimas buvo grįstas mokslu pagrįstomis vertinimo skalėmis. Psichologinė gerovė buvo vertinama naudojant Vilniaus universiteto mokslininkų prof. dr. E. Kazlausko ir doc. dr. P. Želvienės sukurtą Psichologinės gerovės klausimyną (WBQ).