„Man šitie palaikymo Ratai davė galimybę išgirsti savo poreikius. Tai mane paskatino numatyti konkrečius žingsnius, imtis pokyčių savo gyvenime. Džiaugiuosi, kad tie mano poreikiai buvo ir kitų žmonių išgirsti. Tai labai daug prisidėjo prie mano emocinės ir fizinės sveikatos stiprinimo” – pradinių klasių mokytoja Rasa.
Kviečiame ir Tave surasti savo „chebrą”! 
„Apie Mokytojų Palaikymo Ratus sužinojau iš pranešimų socialiniuose tinkluose. Mano dėmesį patraukė būtent minimas NVC (liet. nesmurtinė komunikacija, arba empatinis bendravimas) pavadinimas. Kadangi šitą jau esu „ragavusi“, tai būtent tai mane ir sudomino.
Pradžioje man kilo klausimų, ar tikrai man to reikia. Galvojau, kad turėsiu išklausyti ir kitus, kitų visas tas „ne gėlytes“. Svarsčiau, kad ir pati turiu daug savo „ne gėlyčių“, tai ar tikrai sugebėsiu ir kitus žmones tinkamai išklausyti, juos priimti. Tad pradžioje būtent ši abejonė ir stabdė. Tuomet pasikalbėjau su MPR mentoriumi Rolandu, išsakiau jam visa tai, kas man kelia nerimą. Neatsimenu, ką jis pasakė, bet pasakė taip svariai ir įtikinamai, kad mano visos abejonės dingo. Taip ir atsiradau MPR.
Pradžioje mano kelionė buvo labai netolygi, tokia banguojanti. Nebuvau tikra, ar man čia patinka. Kartą mentoriai atsižvelgė į mano pastabas, pasiūliau kažką patobulinti, įsivedėme daugiau susitarimų, o tai man suteikė daugiau saugumo. Tuomet ir „užsikabinau“. Ir ilgainiui vis geriau pažinau žmones, atsirado vis daugiau pasitikėjimo ir komforto. Aš pati susitikimuose jaučiausi saugiai ir savoje vietoje. Pradėjau laukti mūsų susitikimų. Toks jausmas, kad turiu „chebrą“. Ir didelį palaikyma kartu su ja.
Man šitie palaikymo Ratai davė galimybę išgirsti savo poreikius. Tai mane paskatino numatyti konkrečius žingsnius, imtis pokyčių savo gyvenime. Džiaugiuosi, kad tie mano poreikiai buvo ir kitų žmonių išgirsti. Tai labai daug prisidėjo prie mano emocinės sveikatos stiprinimo, ir psichosomatika, manau, sumažėjo.
Ratuose įgytus įgūdžius ir žinias parnešiau ir į mokyklą savo ketvirtokams – mokiau ir juos empatinio bendravimo pritaikydama įvairius žaidimus. Nežinau, ar jie viską gerai suprato, bet mačiau teigiamų pokyčių sprendžiant konfliktines situacijas. Aš pati bendraudama su mokyklos administracija pradėjau būti „žirafa“ (taikyti NVC principus). Tai nėra lengva, reikalauja daug pastangų, bet rezultatas visa tai atperka. Gerokai lengviau yra būti „šakalu“ ir iškart tiesmukai sakyti, ką galvoji, nei ilgai apsvarstyti kiekvieną žodį, palaukti, pagalvoti. Bet tai tikrai atsiperka, kai nekonfliktuoji, neatsikerti grubiai, kartais net pavyksta nutraukti tą kitų žmonių agresiją.
Jei reikėtų Mokytojų Palaikymo Ratus apibūdinti vienu žodžiu, tai būtų žodis „tvirtybė“. Kai žmogus turi palaikymą, jis jaučiasi tvirtesnis. Man didžiausia nauda iš šių susitikimų, kad turiu savo „chebrą“, mes taip prisijaukinome vieni kitus, susidraugavome, net vasarą susitikdavome. Aš tikiu, kad mūsų ratas dar suksis.
Kiekvienam mokytojui norėčiau pasakyti: „Tu esi nevienas“. Kartais turbūt kiekvienam atrodo, kad esi vienas, ir tai suteikia tokio beviltiškumo jausmą, kad, regis, nežinai, kaip iš to išeiti. Tai džiaugiuosi, kad yra Mokytojų Palaikymo ratai, kur kiekvienas gali būti bendruomenės dalis, būti išklausytas ir išgirsti kitus.“
Dėkojame Rasai už nuoširdų pasidalijimą!