Dalinamės Nedos, pradinių klasių mokytojos, užbaigusios pirmuosius savo metus mokykloje, istorija!
Pradėjome rinkti ratus ir Klaipėdoje, tad kviečiame registruotis ir mokytojus iš pajūrio!
„Šie metai man buvo pilni iššūkių, ir pirmą pusmetį patyriau stiprų lūžį, norėjau viską mesti, galvojau daugiau nebedirbti mokytoja, kad tai yra ne man. Visa mokykla matė, kad Nedos, kuri atėjo laiminga ir norėjo atiduoti visą save, nėra. Tuomet direktorė pasigavo mane koridoriuje ir pasakė, kad yra tokie mokytojų palaikymo ratai ir pasiūlė užsiregistruoti.
Užsiregistravau, bet šiek tiek pavėluotai. Aš atėjau, kai ratas jau veikė savarankiškai, kai mentoriai jau buvo išėję. Įprastai būna gan nedrąsu ir sunkiai sekasi su naujais žmonėmis, ypač, kai tie žmonės jau pažįsta vienas kitą ir tu turi įsilieti į grupę, bet iš karto supratau, kad pakliuvau į labai draugišką ratą.
Iš Mokytojų Palaikymo Ratų išeidavau lengva, paleidusi savo problemas. Išsinešu tokį prisiminimą, kad būdavo sėdžiu ryte prie stalo, ateina kolegė ir klausia kaip aš, sakau, kaip gerai, kad šiandien yra ratų susitikimas. Aš tik vieną kartą dalinausi savo patirtimi, bet kiekvieną kartą kai klausiausi kitų ir išgirsdavau patarimų, sau galėjau kažką pasiimti. Grįždavau namo laiminga ir į darbą ateidavau visiškai kita.
Kai kolegės pamatė pokytį manyje, jos pradėjo klausti, kas nutiko, ką aš pakeičiau savo gyvenime. Pasakiau, kad pradėjau eiti į Mokytojų Palaikymo Ratus, tada jos pradėjo klausti, kas tie mokytojų palaikymo ratai, ką jūs ten veikiate, aptarinėjate planus gal? Tad aš papasakojau, kad ten galima išlieti savo širdį, išklausyti kitus, pasidalini problemomis.
Mokytojų palaikymo ratai yra nedidelė žmonių grupė, kuri susibūrė ir tapo šeima. Šiuo metu esu išvykusi į užsienį porai mėnesių, žinau, kad ratas daro susitikimus, jie kelia nuotraukas, išeina į miestą, planuoja žygius, veiklas kartu.
Manau, mokytojams labai svarbu turėti saugią erdvę, kurioje jie galėtų save išreikšti, pasakyti, kas juos neramina nebijant kas atsitiks. Ratuose aš atradau konfidencialumo jausmą, atėjus viską galiu išlieti, paleisti visas emocijas, savo pyktį ir žinau, kad tai liks rate. Tai yra saugi erdvė, kur niekas nežino, kokia aš esu, kokia buvo mano istorija prieš tai, kaip dabar elgiuosi, erdvė, kurioje aš galiu grįžti į tą momentą, kai manęs neišgirdo, ir žinau, kad dabar mane išgirs. Sėdėdamas rate narys jaučia bendrystę, jaučiasi išgirstas, jaučia, kad yra girdimas, matomas ir išjaučiamas. Ir tai sustiprina.”
Dėkojame Nedai už nuoširdų ir atvirą pasidalijimą. 
Dar turime vietų Vilniaus ir Klaipėdos ratuose į kuriuos galima registruotis užpildant išankstinę registracijos anketą.
Įkvepiam vasaros ir tikime laimingais Mokytojais!
