Pristatome Mokytojų Palaikymo Ratų įkūrėją ir vadovę, fizikos mokytoja Eglė Stankūnaitė. Dalinamės jos mintimis apie mokytojo darbą, perdegimą ir Mokytojų Ratus.
„Mokykloje dirbu jau 9 metai. Pirmą perdegimą patyriau jau pirmaisiais mokytojavimo metais. Atėjau į mokyklą, per “Renkuosi mokyti” programą, pilna idėjų ir įsivaizdavimo kaip viską galima pakeisti, tačiau susidūrus su realybe supratau, kad laiko ir jėgų neužtenka, net pamokoms kokybiškai pasiruošti, o apie kažkokio pokyčio darymą, net nebuvo kalbos. Tai labai stipriai kirto per motyvaciją ir prasmės jausmą. Tačiau būnant “Renkuosi mokyti” programoje kiekvieną kartą susitinkant su savo kartos kitais mokytojais, bei girdint įkvepiančias ilgamečių mokytojų sėkmės istorijas, suteikė jėgų nepasiduoti ir bandyti iš naujo. Antraisiais mokytojavimo metais pradėjau dirbti “Pažinimo medžio” ir “Forvardo” mokyklose, kuriose radau saugią aplinką būti savimi, net tada kai ir nesiseka, išsakyti savo nuomonę ir vis tiek jaustis priimtai. Šiose mokyklose pirmą kartą pajutau, kad turiu kolegų su kuriais galiu dirbti petis petin ir sukurti realų pokytį švietime.Visa tai iš tiesų suteikė daug motyvacijos ir resursų toliau eiti pedagoginiu keliu. Sekantį rimtą perdegimą patyriau grįžus po motinystės atostogų atgal į mokyklą. Atsiradę nauji įsipareigojimai, kaip mamai ir darbų gausa mokykloje po karantino atrodė begaliniai. Čia esu be galo dėkinga “Pažinimo medžio” mokyklos suteiktoms nemokamoms psichologo konsultacijoms ir tuo metu veikusiam pirmam pilotiniam mokytojų palaikymo ratui. Visa tai padėjo susidėlioti prioritetus ir labiau pasirūpinti savimi.
Pamačius “Vyrų Genčių” organizuojamas savarankiškai veikiančias vyrų savitarpio paramos grupes, kilo mintis pasinaudoti “Renkuosi mokyti” ir “Pažinimo medžio” mokyklos patirtimi ir ją pritaikyti padedant mokytojams jaustis geriau savo darbinėje aplinkoje. Taip gimė Mokytojų Palaikymo ratų idėja. Pačio projekto tikslas – suteikti saugią ilgalaikę erdvę dalintis kylančiais iššūkiais darbe ir rasti tame kolegų palaikymą, priėmimą ir bendrystę. Taip pat projekto dalyviai gauna gilius “Empatinio bendravimo mokymus”, kurie yra visos metodikos pagrindas ir filosofinė projekto ašis. Dėl to man šis projektas yra daug daugiau nei vien buvimas rate – matau, kaip projekto metu dalyvių įgyti empatinio bendravimo ir mentorystės įgūdžiai keliauja į visas kitas sritis, o svarbiausią ir į mokyklą, kur mokytojai turi daugiau vidinių resursų atliepti vaikų poreikius, padėti kolegoms ir stiprinti mokyklos bendruomenę. Tikiu, kad toliau eidami šiuo keliu galime padėti sustiprėti visai švietimo bendruomenei ir padaryti realų pokytį.
Buvimas šio projekto vadovė ir komandos dalimi man suteikia neįkainojamą patirtį. Asmeniškai man šis projektas moko, kiek galima daug padaryti, kai žmonės tiki pačia idėja. Kaip svarbu yra užtikrinti emocinį saugumą, legalizavimą klysti, saviraiškos laisvę ir svarbiausią besąlygišką kiekvieno priėmimą ir įgalinimą geriausiai atskleisti savo potencialą. Komandos narių tikėjimas, savanoriškas darbas savo asmeninio laiko sąskaitą sukelia didžiulį dėkingumo ir bendrystės jausmą, o tai manau yra didžiulė jėga realaus pokyčio link.
Kuriant socialinius projektus pradedu suprast, kad turimi finansiniai resursai niekada neatitiks realiai įdedamo darbo kiekio, ypač jei norisi kurt kokybišką produktą. Dėl to būdama šio projekto vadovė kiekvieną dieną mokausi pasirūpinti savo kitais vidiniais resursais:
Skiriu pakankamai laiko miego. Einu miegoti 9-10 val. ir nors šiais metais turiu daugiau darbų kaip niekada iki šiol, tačiau jaučiuosi žymiai labiau produktyvesnė ir pailsėjus.
Labai aiškiai planuoju savo kiekvieną diena. Planuoju ne tik darbą, bet ir poilsį, planuoju net ir pačius kartais atrodo nereikšmingiausius darbus – viską, kas pareikalauja papildomų resursų.
Aiškiai laikau savo ribas savo resursams: sportas, miegas, laikas su vaiku, susitikimai su draugais, serialai – visa tai man padeda pasikraut. Jei jaučiuosi pavargus prioritetas eina jiems, o ne darbams. Sportas man yra didžiulis resursas, dėl to savaitės grafiką dėlioju pagal treniruotes, o ne atvirkščiai.”
Esame labai dėkingi Eglei už prisimtą lyderystę stiprinti mokytojų bendruomenes, bei esame įkvėpti jos atsidavimu prisidėti prie kiekvieno mokytojo geresnės emocinės savijautos.
Foto: Vytenis Jurevičius things
Studija: Šiaurė Studios