Pristatome jums trečią Mokytojų Palaikymo Ratų Neringos, Valdorfo darželyje šeštus metus dirbančios auklėtojos, istoriją. Tai istorija apie palaikymą, rūpestį bei saugumą. Prasmingo skaitymo!
„Baigus NVC (Nesmurtinės komunikacijos) mokymus mano tikslas buvo įgauti praktikos, todėl sekiau su tuo susijusią informaciją. Pamačiusi kolegos žinutę apie „Mokytojų Palaikymo Ratus“– užsiregistravau, nes iš savo darbo patirties jau buvau atradusi, kad profesinis palaikymas, mano supratimu, yra svarbus veiksnys. Darželyje, kaip organizacijoje, dirbu su žmonėmis keliomis kryptimis – su vaikais, tėvais, tarpusavyje su kolegomis ir tai yra intensyvu lyg virtume viename sriubos puode. Mokytojų Palaikymo Ratai buvo galimybė pasižiūrėti į savo „puodą“ iš šalies, t.y. dalinantis patirtimi su kitais pedagogais turėti daugiau objektyvumo apie savo situacijas, gauti naudingų įžvalgų, palaikymo.
„Mokytojų Palaikymo Ratai“ pagal raides MPR, man yra „Mokytojų Pagalba ir Reanimacija“, pagal tai, kam ko reikia. Tai erdvė „sutikti“ savo ir kitų kolegų tikruosius poreikius – tiek profesinius, tiek asmeninius – tai kuria bendrystę, ryšį. Pedagogo darbas man yra intensyvus – kasdien ištinka įvairios situacijos tiek su vaikais, tiek su tėvais ar kolegomis, kuriose kartais išgyvenu ir sunkius jausmus, kaip pyktis, liūdesys, nusivylimas, ar baimė, o kartais apskritai abejonė, kai kyla panašūs klausimai kaip „Ar aš vis dar galiu būti pedagogė? Gal man visko per daug?“ Todėl MPR matau ir kaip greitąją pagalbą ieškant atsakymo į sunkius asmeninius klausimus ar pedagoginių situacijų sprendimų – rato narių profesinė ir gyvenimiška patirtis yra nuostabus patarimų ir įžvalgų lobynas, kuriuo galėjau naudotis visus metus. MPR duoda ir profesinę, ir bendražmogišką bendrystę apie tai, kaip būna „gyvenimo“ praktikoje. Tuomet galiu išgyventi išklausymą, palaikymą, supratimą, ryšį.
Iš šių mokslo metų MPR išsinešu – palaikymą. Tai labai tinkamas žodis, nes jis apima ir profesinį, ir individualų rūpestį bei saugumą, kai galiu dalintis – tiek būti išklausyta, tiek pati klausyti kitų. Taip pat išsinešu viltį, kad „Mokytojų Palaikymo Ratai“ į švietimo sistemą įneš labai daug šviesos ir tai tęsis. Paskutiniame šių metų MPR susitikime vienas iš mentorių pastebėjo, kad tokiu būdu, t.y. kurdama ir palaikydama MPR, švietimo sistema pradeda sveikti nuo apačios, t. y. patys pedagogai pradeda rūpintis savimi tokiu būdu, kurio jiems reikia ir kuris veiksmingas, o ne sistema iš viršaus sugalvojo būdą, ką jiems daryti. Klausimai „Kas yra pedagogas? Kokie jo asmeniniai uždavinai?“ nuolatos aktualūs ir asmeniškai jų neatsakius, negaliu ilgai dirbti šio darbo. Man tai žmogus, kuris kuria atmosferą, kurioje gyvena vaikai. Į tai sueina ne tik profesinės žinios ir praktika, bet ir dvasiniai, sielos dalykai. Iš MPR metų išsinešu dar kartą pamatytą šios profesijos grožį.
Po šių MPR metų nešuosi nematomą, bet jaučiamą „palaikymo apsiaustą“. Gavau daug praktinio palaikymo savo darbe, kažkuriose vietose griežčiau nusibrėžiau savo ribas, gavau daugiau žinių ir supratimo apie mokymo įstaigų valdymą, struktūrą, susiformulavo tam tikri pasiūlymai naudingi visai organizacijai, kurioje dirbu. Įgavau tvirtumo ir žinojimą, kad savo profesijoje esu ne viena.
Mano supratimu, šis MPR formatas, kai iš pradžių lydi mentoriai ir supažindina su rato vedimo principais ir struktūra, yra geras ir veiksmingas. Iš pradžių galbūt buvo kažkiek įtampos ar labiau nejaukumo, nes nariai buvo skirtingame lygmenyje pagal patirtis, tačiau per 8 susitikimus, taip pat papildomuose seminaruose-dirbtuvėse, kur praktikavomės NVC (empatinį bendravimą), visus gražiai apjungė. Žmonės pradėjo jausti tokio bendravimo modelio naudą. Kaip viskas vyks priklauso nuo grupėje esančių žmonių: pavyzdžiui, pas mus buvo „karštų taškų“, įvyko konfliktas tarp dviejų narių, tačiau išgyvenimas ir pajautimas, kad konfliktą gebėjome išspręsti, tai pavirto resursu ir atvėrė didesnį atvirumą ir saugumą visam ratui. Manau, kad apskritai viena iš svarbių ir naudingų grupės užduočių – mokytis spręsti konfliktus, su kuriais susiduriame.
Mano požiūriu, naudinga, kad MPR plėtojama tam tikra susitikimų struktūra ir yra aišku, kas po ko seka. Išėjus mentoriams mūsų ratas šia struktūra pasitikėjo, visi dėjo pastangų ir jos laikėsi ir tokiu būdu įgijome patirtį, kuomet paaiškėjo, kad vidinis darbas yra tas perliukas, kurio visiems nariams labiausiai reikia. Mūsų rato sėkmei, padėjo visų įsitraukimas ir noras išlaikyti susitikimus: lankymas, dėmesingumas tam, kad tai vyktų.
Pedagogui, kuris svarsto prisijungti prie šios programos, pasakyčiau: „Nepabandęs – nesuprasi, ar tau to reikia“. Siūlyčiau ateiti ir pabandyti, surizikuoti, nes tai gali būti tavo resursas, nes man taip buvo. Po darbo atrodo, kad neturi jėgų, bet kai vakare sudalyvauji susitikime, supranti, kad tai yra tam tikras poilsis, pasikrauni ir gauni įkvėpimo kitoms dviem savaitėms.
„Mokytojų Palaikymo Ratai“ yra galimybė kurtis profesinei bendruomenei. Iš to gali atsirasti profesinė bičiulystė ir tai yra būdas praplėsti savo darbą iki didesnio malonumo.“
Dėkojame Neringai už jos nuoširdų ir įkvepianti pasidalijimą.
Įkvepiam vasaros ir tikime laimingais Mokytojais!