Pristatome jums dar vieną nuostabią Mokytojų Palaikymo Ratai komandos narę Eglę Gečaitę Račkauskę – dviejų mergaičių mama, pradinių klasių anglų kalbos mokytoja ir mūsų komandos saulės spindulėlis.
Dalinamės Eglės mintimis apie mokytojo darbo iššūkius, rūpinimosi savimi ir mokytojų ratus:
„Emocinis pervargimas darbe užklupo, kuomet tempas tapo toks greitas, kad jau nebežinojau ar su kolega sveikinausi vakar ar šiandien. Kuomet seminarai, metodiniai, susirinkimai ir mokymai persidengė ir dubliavosi vienu metu. Pajutau, kad nebeturiu jėgų, nebesuspėju dirbti savo tiesioginio darbo su mokiniais, nebeturiu laiko įgyvendinti tai, ką sugalvojau padaryti kitoje pamokoje. O anksčiau išgirsti kitų mokytojų žodžiai: man atsibodo, pavargau, nebeįdomu man pradėjo vis dažniau būti suprantami. O kur dar pačios namuose besisukiojančios darželinukė ir pirmokė, kurios taip pat norėjo dėmesio ir resursų. Kas liūdniausia, kad kartais joms tekdavo mažiau mano kantrybės negu darbe esantiems vaikams.
Tai buvo ženklas, kad man reikia erdvės garui nuleisti, išsiventiliuoti. Ten kur sėdi tokie patys pedagogai kaip ir aš, norintys dirbti, mėgstantys savo darbą, bet tuo pačiu turintys emocinę naštą ir trokštantys ja pasidalinti. Taip atradau Mokytojų Palaikymo ratus. Man tai buvo erdvė ir laikas, kur mano ir kitų kolegų susikaupusios emocijos buvo visiškai priimtos ir suprastos. Patiriama įtampa, krūvis ir tempas nenuneigtas, o legalizuotas. Ir pagaliau pirmoji vieta, kur nuoširdžiai klausiama: mokytojau, kaip tu?
Dabar esu MPR komandos dalis, turinio bendrakūrėja, ratų mentorė. Tokio smalsumo, tiek savirealizacijos, pasitikėjimo savimi, tiek savo patirties vertingumo dar nesu pajutus. Net ir maži dalyvių „aha” momentai teikia pasididžiavimo, nuoširdžios padėkos kuria prasmės jausmą, jų palengvėjimo atodūsiai – leidžia pajusti, jog dirbame gera linkme.
Turėdama “perdegimo” darbe ir mokytojų rato patirtį pradėjau labiau rūpintis savimi: griežtai nebesinešu darbo namo (vis tiek mažai padarau, ilgai užtrunku,o pūpsanti krūva lipa ant sąžinės), einu anksti miegoti (kokybiškas miegas svarbus kūnui), o sekmadieniais turiu tradiciją: ilgas intensyvus ėjimas su kompanione.”
Labai džiaugiamės turėdami tokią komandos narę ir dėkojame už neblėstantį Eglės rūpestį ne tik Mokytojų Ratais bet ir kiekvienu sutiktu mokytoju
Įkvepiam pavasario ir tikime laimingais Mokytojais!
Foto: Vytenis Jurevičius things
Studija: Šiaurė Studios