Mokytojų palaikymo ratai

Gintarė Laurinėnaitė

Pristatome jums dar vieną šaunią Mokytojų Palaikymo Ratai komandos narę – Gintarė Laurinėnaitė!
Gintarė – ikimokyklinio ugdymo pedagogė, steam būrelio organizatorė ir tiesiog nuostabiai šiltas žmogus. 😊 O čia jos nuoširdus pasidalinimas apie mokytojo darbo iššūkius, MPR ir rūpestį savimi 🙂
„Kai tapau pedagoge – man labai patiko toks kūrybingas darbas. Mokytojo darbas nėra tik pasiruošimas ugdomajai veiklai ir darbas su vaikais. Aš kasdien bendrauju su tėvais, kolegomis, administracija. Dalyvauju konferencijose, projektuose, konkursuose, seminaruose, mokymuose… Atrodo, kad visas mano gyvenimas ir laisvalaikis sukosi tik aplink darbą. Per daug norėjau “spėti” visur sudalyvauti ir per daug išdalinau save. Todėl po truputį mano užsidegimas dingo, man pasidarė nebeįdomus šis darbas. Nebenorėdavau dalyvauti jokiose papildomose veiklose, nenorėjau ieškoti jokių idėjų. Jaučiau nusivylimo, bejėgystės jausmus. Aš turėjau sustoti, pradėti dirbti minimaliu režimu tik su vaikais. Turėjau nuspręsti ar noriu toliau dirbti šį darbą, kokia pedagoge ir kokiu žmogumi noriu būti. Ieškodama atsakymų į šiuos klausimus, atradau Mokytojų Palaikymo ratus, kurie man ir padėjo atrasti atsakymus.
Man šūkis “Laimingas mokytojas – laimingi vaikai” yra labai artimas. Tikiu, kad tik pailsėjęs, savimi pasirūpinęs mokytojas gali galvoti apie kitus. Ikimokyklinio amžiaus vaikai kopijuoja matomą mokytojų elgesį, sakinius. Mokytojas jiems būna vienas iš pavyzdžių. Mokytojas, kuris geba savimi pasirūpinti, įvardinti savo jausmus, suprasti savo poreikius būtų tinkamas pavyzdys vaikams. Manau, kad tai būtų didelė sėkmė mūsų švietimo sistemai.
Manau, kad MPR keičia nusistovėjusias “normas” mūsų mokyklose, darželiuose, kai yra “natūralu”, kad mokytojas yra pavargęs, nusivylęs savo darbu. Čia ne tik pagal parengtą programą lavinu savo AK įgūdžius, geriau pažįstu save. MPR ratuose dalyvauja mokytojai, direktoriai, pavaduotojai, socialiniai darbuotojai… tiek iš privačių, tiek iš valstybinių įstaigų. Tai man padėjo pajausti didelį bendrystės jausmą, nes suprantu, kad mūsų visų keliami klausimai, problemos ir džiaugsmai yra labai panašūs. Nesvarbu, kokioje įstaigoje dirbame.
Kartu su Mokytojų Palaikymo Ratais pradėjau daugiau rūpintis ir savimi:
Lankausi MPR susitikimuose ir seminaruose, kur vis dar mokausi atpažinti savo jausmus ir poreikius.
Leidžiu sau sustoti ir pailsėti, kai jaučiu kad man to reikia. Svarbu išmokti sau leisti pailsėti ir nesijausti kaltai, kad pusę dienos tiesiog skaičiau knygą, žiūrėjau serialą, išėjau pasivaikščioti ir nenuveikiau “nieko naudingo”. Mokausi organizmui leisti pailsėti.
Ilsiuosi gamtoje plaukiodama ežere, grybaudama, skindama pomidorus bei gamindama.”